Pasakyti, kad esi stogdengys, kad esi meistras, laipiojantis stogais, kad profiliuota skarda yra tavo nuolat lankstomas objektas, tai pasakyti labai daug apie save – pasakyti, kad esi žmogus, gyvenantis kitaip, negu dabar gyvena visi. Tu esi toks, kuris dirba savo rankomis darbą, kai beveik niekas jau taip nesielgia šiais laikais. Taigi, pasakyti tokius dalykus reiškia pasakyti apie save ir daug, ir mažai. Kalbamės su Andriumi, kuris dirba stogdengiu.
Ar smagu dirbti tokį darbą, Andriau?
Lyginant su daugybe kitų darbų, kuriuos dirba žmonės, tai man atrodo, kad labai smagu. Man tiesiog liūdna ir gaila žiūrėti, kaip daug žmonių šiais laikais tiesiog sėdi prie kompiuterių ir 9 valandas savo pozos nė kiek nepakeičia. Aš žmogų suvokiu kaip judrų padarą, kuris turi nuolat stengtis vaduotis iš monotonijos. Be to, net ir tų žmonių darbo įrankiai, produktai ir rezultatai būna kažkokie išsisklaidantys ore. Tuo tarpu aš, būdamas stogdengys, žinau, kad profiliuota skarda stovi garaže. Kad vieną dieną ji yra tik lakštai, kitą dieną aš iš jos sukuriu stogą, kuris tarnaus ir padės žmogui. Tai man yra didelis džiaugsmas ir malonumas tokiais kibernetikos laikais turėti bent kažką gyvenime tikrai laba apčiuopiamo.
Ar vis dar vyrauja nuomonė, kad intelektualai dirba su kompiuteriais, o kvailesni – statybose?
Nežinau, ar tokia nuomonė vyrauja. Žinau tik, kad ji absoliučiai neteisinga. Jūs pažiūrėkite, kiek daug kasmet universitetai išleidžia teisininkų, psichologų ir vadybininkų, kurių niekam nereikia. Kaip stropiai studentai keturis metus geria bendrabučiuose ir traukia špargalkių armonikas iš rankovių per egzaminus. Vėliau įsidarbina nekilnojamojo turto agentais ir kaip kokios siurbėlės plėšia iš žmonių pinigus už paslaugas, kurių jiems nereikia, tarsi jie patys nemokėtų parduoti ar nusipirkti savo trobos. Aš niekam gyvent netrukdau, tik padedu. Mano darbas reikalauja gilaus išmanymo ir kasdienio strateginio planavimo. Negalėsi eiti dirbti tokio darbo, nemokėdamas, nesuprasdamas konstrukcijų ir fizikos. To tiesiog niekaip nepadarysi. Net dirbdamas turėsi visą laiką galvoti, visą laiką stengtis ir ieškoti atsakymų. Taip bedirbdamas ir padarysi stogą. Todėl kalbėti apie tai, kas protingesnis, kas kvailesnis – labai spekuliatyvu. Aš turiu daug asmeninių priežasčių, kodėl nenorėčiau dirbti to vadinamojo intelektualiojo darbo biure, kodėl netgi mano protui yra sveikiau fizinis darbas. O kaip tai pavyks kitiems, nežinau. Bet aš asmeniškai esu geros nuomonės apie savo darbą.