Žmonės, turintys papildomų lėšų, dažnai investuoja. Žinoma, tam reikia tam tikrų žinių ir patirties, kitaip rizikuojama prarasti visas turimas lėšas ir nieko nepešti. Taigi reikia pasverti kiekvieną savo žingsnį, konsultuotis su finansų ekspertais ir domėtis finansų rinkos naujovėmis. Vienas iš investavimo būdų – tai prekyba vertybiniais popieriais. Tai yra viena finansų rinkos sudėtinių dalių. Investicijų laikas čia svyruoja nuo trumpalaikių iki vidutinės trukmės bei ilgalaikių investicijų.
Pagrindinis rinkos segmentas – tai investavimas į finansinę galią turinčius popierius, kitaip vadinamas įmonių akcijas ir panašiai. Ši rinka yra jautri ekonominiam šalies gyvenimui ir atsitiktiniams reiškiniams. Pavyzdžiui, jei kokia nors įmonė arti bankroto ribos, jos akcijų vertė krenta net kelis kartus. Jei įmonė patiria didžiulių finansinių nuostolių – atsitinka analogiškai. Taigi reikia turėti gerą nuojautą. Sėkmingą prekybą vertybiniais popieriais lemia ir asmeniniai dalykai, kaip sėkmė, žinios ir patirtis. Žinoma, pasikliauti savo žiniomis nereikėtų, ypač jei esate pradedantysis finansų rinkoje. Čia padės patyrę biržų makleriai ir investuotojai.
Prekybos vertybiniais popieriais užuomazgų galima rasti dar senovės Babilone, kur prekiauta molinėmis lentelėmis. Sumokėjęs tam tikrą pinigų kiekį, žmogus gaudavo lentelę su įrašu, rodančiu, kad žmogus sumokėjo įnašą ir nuo šiol yra tam tikro daikto, pavyzdžiui, laivo dalininkas arba savininkas. Toks žmogus gaudavo pelno dalį, tačiau tuo pačiu rizikuodavo nesėkmės atveju patirti didžiulių nuostolių ar net likti be turto, jei investicija didelė. Vėliau prekyba vertybiniais popieriais vyko Egipte. Ten buvo prekiauta papirusais, kurie taip pat buvo šiuolaikinių vertybinių popierių užuomazga.
Vėliau prekyba vertybiniais popieriais suklestėjo Viduramžiais, kai vyko ypač intensyvi prekyba. XVI-XVII amžiuje Anglijoje buvo steigiamos bendrovės, fiksavusios, kiek šalyje gaunama anglies, drenažo bei kitų išteklių. Po prasidėjusios pramonės revoliucijos plačiai propaguota r akcijų prekyba. Pirmoji pasaulyje neoficiali vertybinių popierių birža buvo atidaryta Londone dar XVII amžiuje. Ji darė tiesioginę įtaką prekybai ir pramonei bei paslaugų sferai. Prekyba vertybiniais metais JAV oficialiai prasidėjo 1791 metais, kai Filadelfijoje pradėjo veikti pirmoji birža, prekiavusi vertybiniais popieriais. Vėliau tokia birža įsteigti ir Niujorke. JAV daugiausia prekiauta geležinkelio akcijomis, traukiniai tuo metu buvo populiariausia ir pelningiausia susisiekimo priemonė. Vėliau birža bei investiciniai bankai įkurti ir Vokietijoje, o netrukus išplito ir po kitas pasaulio šalis. Šiandien biržos fiksuoja ekonomikos pakilimus ir nuosmukius, nurodo efektyviausiais veiklos sritis ir investavimo gaires.