Nereikia studijuoti Dailės Akademijoje ir turėti menininko statusą, kad galėtum piešti. Įsižiūrėję pamatysite, kad beveik prie kiekvieno daugiabučio cementas yra išpaišytas kreida. Vaikams patinka eiti į lauką ir ten kažką piešti, įsivaizduoti.
Žaidimas klasių
Nežinia, kas sugalvojo tą klasių pavadinimą, bet, kai cementas būna išpaišytas blokelių takeliu su numeriukais, žinai, kad čia buvo vaikai. Kad jie sau nusipaišė klasių žaidimą. Gal ir jūs mėgstate kartais kažką žaisti, gal kompiuteriu. O kai buvote vaikai, kompiuterių nebūdavo, ir tekdavo tada žaisti kitokiomis, primityviomis priemonėmis. Todėl visiškai normalus žaidimas kiekvienoje mokykloje ir kiekviename darželyje buvo klasių žaidimas. Kaip jis žaidžiamas? Ant cemento su kreida reikia nubraižyti iš blokelių sudarytą takelį. Jis yra sunumeruojamas. Kai kur prie blokelio ir į šonus nupiešiami kvadratėliai. Tada vaikai specialia eiga turi šokinėti tuo takeliu, tai ant vienos kojos, tai ant dviejų, tai pašokdami ne tiesiai, o į kažkurią pusę. Gali būti naudojama ir skanduotė bei plojimai. Vaikai mėgsta žaisti šį žaidimą, turintį panašumų su šokinėjimu per gumą. Dažniausiai vienas vaikas žaidžia tol, kol suklysta. Esmė yra kuo ilgiau šokinėti, nes tada esi geresnis už kitus, nesusikerti, o be to, tas šokinėjimas laikomas smagiu dalyku. Nors vaikai turėdami kreidos galėtų ir vieni namie pasipaišyti ant cemento kažką panašaus, bet dažniausiai toks dalykas nebūna daromas. Dažniausiai tiesiog yra piešiama štai taip, o žaidžiama tik su draugais. Vienam šokinėti neįdomu.
Piešiniai pagal spalvas
Prie namų cementas dažnai būna išpaišytas ir saulutėmis, mėnuliais, debesėliais, namais, raidėmis, žole, kitokiais piešinukais. Vaikai eina su spalvota kreida į lauką ir jų mamos arba auklės su jais piešia. Tai padeda vaikams lavinti kūrybiškumą, padaryti juos užimtus, o taip pat ir mokytis spalvų. Aišku, gyvenime spalvos nėra būtent tokios, kokios yra su kreidelėmis, bet mes visi linkę viską supaprastinti ir suabsoliutinti. Todėl sakome, jog dangus yra mėlynas, žolė žalia, gėlė raudona ir t.t. Klasikiniai vaikų piešiniai dažniausiai būna saulutė ir debesėliai. Kodėl ne citrina? Gal dėl to, kad saulė yra kasdien matoma. Nors ji ir nebūna geltona, nes tai išties yra kamuolys danguje. O dangus visai ne mėlynas. Bet nuo mažų dienų vaikai pratinami piešti ant cemento šiuos dalykus, ir su jais jaustis tikrai smagiai bei žaismingai.