Midaus gamyba yra siejama dar su gilia senove: šį gėrimą degustavo senovės graikai, romėnai ir egiptiečiai, ir iki mūsų dienų šis gėrimas vis dar yra išlaikęs savo populiarumą. Vienas populiariausių pasirinkimų šiandien – tai Šušvės midus Kunigaikščių, kuris yra unikalaus skonio ir pasižymintis švelniu ir kompleksišku aromatu. 2015 Lietuvos vyno čempionate Kunigaikščių midus buvo įvertintas, kaip geriausias lietuviškas midus. Šio midaus gamyboje yra naudojami visi bičių produktai – tai tikrų kunigaikščių gėrimas. Šis gėrimas pasižymi ypatingai puikia kokybe ir išskirtiniu skoniu, nes „Šušvės midus“ yra gaminamas tik iš nuosavo bityno medaus, gamyboje nėra naudojami jokie cheminiai priedai, tad tai – visiškai natūralus produktas.
Šis gėrimas paprastai būna 12-16 laipsnių stiprumo, dažniausiai gaminamas naudojant mieles, vandenį ir medų. Kartais dalis medaus yra keičiamas cukrumi, o norint sutekti kitokį skonį ir aromatą, gali būti papildomai dedamos uogos ar tam tikri vaisiai. Gamybos procesas paprastai apima šiuos procesus: vanduo ir medus virinami emaliuotuose induose, virinama, kol mišinys nustoja putojęs. Prieskoniai gali būti dedami midų verdant ir rauginant. Priklausomai nuo to, ar medus turi būti stiprus ir saldus, paskaičiuojama tinkama sudėtinių komponentų proporcija: jei medus turi būti stiprus ir saldus, kilogramui medaus pilama tik pusę litro vandens, o vidutiniškai saldžiam ir silpnam midui paruošti reikia kilogramui medaus pilti 2-3 litrus vandens. Kai sirupas baigiamas virinti, jis pilamas į rauginimo indą, dedamos mielės, ir pasiruošiama rauginimo procesui. Kad būtų gaunamas geras midus, jį reikia brandinti – taip pat kaip ir vyną ar kitus gėrimus.
Midus šiandien yra pakankamai populiarus alkoholinis gėrimas, tačiau manoma, kad pirmasis midus buvo pagamintas visiškai netyčia, bet ne siekiant išgauti norimo skonio gėrimą. Šiandien parduotuvėse galima rasti ne tik midaus, bet ir medaus likerių – jie nuo midaus skiriasi gamybos procesu, ir tuo, kad medaus likeriai dažnai yra gaminami iš grūdų spirito, o tuomet saldinami medumi.
Senovėje buvo tikima, kad po vestuvių geriamas midus gali turėti įtakos ir būsimo kūdikio lyčiai – mėnesį po vestuvių geriant midų, porai gims sūnus. Nors šiandien šiuo mitu jau netikima, tačiau manoma, kad gėrimo rūgštingumas gali paveikti būsimos motinos organizmą. Taip pat buvo laikomasi tradicijos gerti iš vienos taurės – prieš perduodant taurę kitam buvo sakomas tostas arba sukalbama malda. Šiandien tokių tradicijų jau nesilaikoma, prietarais nebetikima, tačiau midus vėl įgavo populiarumą, kuo tikrai galime tik pasidžiaugti.